mergautuvės

mérgautuvės sf. pl. (1) psn. mergavimas užsakams einant; jaunosios vaikščiojimas su pamergėmis galvą vainikais, kaspinais pasidabinus: Mérgautuvės, kada merga mergauja par užsakus J. Pasibaigs tavo mérgautuvės, ištekėjus pavargsi Skr.